Keto patarimai

Penkių dienų iškrova: mano patirtis

Pradėkime nuo to, kad 2020 metai nebuvo emociškai lengvi, ko gero, niekam. Ir aš neišvengiau palūžimo, nenoro savimi rūpintis, prasmės nematymo ir taip toliau. Vis laukiau, kada pagerės reikalai, kada pagerės nuotaikos, tuomet ir atsiras stirnaitiška motyvacija dėl savęs pasistengti.

Neslėpsiu, turbūt kaip ir daugelis dirbantys vien iš namų nuo karantino pradžios, apmeškėjau. Na, ir kol metai dar nesibaigė, nusprendžiau, kad reikia pokyčių. O kartais pokyčiams pradėti reikia brėžti didelį brūkšnį ir pradėti iš naujo. Nusprendžiau “išsivalyti” su iškrova, arba daugelio vadinamu badavimu (bet juk badavimas yra dėl skurdo, o iškrova, pasninkas yra savo noru, tai nežinau, kodėl taip vadinama).

Pripažinsiu, kad tai nebuvo pirma iškrova gyvenime, o gan priešingai, 16/8 arba ilgesnį protarpinį badavimą (koks čia badavimas) darau kasdien jau 4-5 metus, karts nuo karto padarydavau 24 valandų iškrovas. Bet niekada nedariau 5 dienų iškrovos!

Kam to reikia?

Iškrovų nauda yra tikrai kur kas daugiau nei svorio numetimas. Ne tai, kad galima tikėtis daug svorio numesti greitai, nes taip neveikia, bet nauda yra žymiai didesnė. Kai ilgesnį laiką nevalgome, ypač po 24 valandų įsijungia autofagijos (ląstelių atsinaujinimo, ar gal tiksliau senų ląstelių atsikratymo) mechanizmai, kas yra labai naudinga sveikatai, gali apsaugoti nuo daugybės ligų ir iš esmės mus jaunina, arba, kitaip tariant, ilgina gyvenimą. Tuo pačiu, ilsiname save nuo insulino šuolių, kadangi nevalgome, ir taip didiname savo jautrumą insulinui, kas yra svarbu metabolinei sveikatai. Turint gerą metabolinę sveikatą, apskritai mesti svorį yra paprasta (arba kitaip tariant, turint blogą metabolinę sveikatą – neįmanoma). Aš neturiu įrodymų, kad mano bloga metabolinė sveikata, bet po Kovido laikotarpio sūrio ir vyno dietos, pamaniau, kad verta susirūpinti. Bet ne mažiau svarbu yra emocinės savijautos gerinimas ir mano atveju – priminimas sau, kad jei noriu, tai ir galiu savim rūpintis ir save mylėti.

Kaip man sekėsi?

Man sekėsi geriau nei tikėjausi. Tiesą sakant, iš pradžių planavau daryti 3 dienų iškrovą, bet pratęsiau iki 5 dienų. Turiu pasakyti, kad tai yra dvasinė kelionė kur kas labiau nei fizinė. Manau, man labai padėjo tai, kad jau senokai esu keto (nepaisant labai dirty keto pastaruoju metu), ir alkio nebuvo tokio, kuris būtų maitinantis įprastai lietuviškai. Aš skaičiau, kad iškrovos metu ateina euforija, ir galvojau, turbūt jiems kū-kū. Bet tikrai ateina nepaaiškinamas laimės, lengvumo ir emocinio stabilumo jausmas. Man labai to reikėjo ir labai džiaugiuosi tai patyrusi.

Ką patarčiau darant ilgesnę iškrovą (badavimą)?

  1. Pirmiausia, kiek įmanoma, atsikratyti trikdžių ir priminimų apie maistą. Reiktų pasirinkti tokias dienas, kai negundys planai, draugai ir t.t. Aš taip pat vengiau laidų apie maisto gaminimą bei Facebook’o grupių, kur dalinasi maisto nuotraukomis 😀
  2. Dienas taip pat reiktų parinkti tokias, kurios būtų gan užimtos (nuobodulys lygu noras valgyti), bet nepernelyg aktyvios. Aš kai kuriom dienom užsiminėjau lengvu sportu ir kasdien eidavau pasivaikščioti apie 10K žingnsių, bet į HIIT treniruotę nelabai būčiau norėjusi eiti.
  3. Trečia diena yra sunkiausia. Taip rašo knygose, tas pats atisitiko ir man. Svarbu pragyventi trečią dieną, ar tiksliau, porą valandų jos kai yra sunku, bet alkis ir silpnumas ateina ir praeina bangomis.
  4. Gerti pakankamai vandens, o jei silpna – su druska. Visi ginčijasi, kas yra ‘tikra iškrova’ ir t.t. Aš esu nuomonės, kad pasiklausai įvairių argumentų, ir poto pasirenki, kas tau tinka. Pvz., vieni sako, kad juodos kavos per iškrova negalima. Aš rėmiausi kitu šaltiniu, kuris teigia, kad jei rinktis tarp iškrovos nedarymo išvis ir iškrovos darymo su juoda kava, tai geriau pastarasis variantas. Kai trečios dienos popietę pasidarė silpną, aš užsipyliau ekologišką sultinio kubelį su daug vandens, pribėriau druskos, ir kaip mat pagerėjo. Kaip ir sakė, ketvirta-penkta dienos, euforija, viskas gerai. Apskritai, sakoma, kad per ilgesnę iškrovą galima suvartoti mažą (gal iki 250kcal) kiekį maisto, bet be to sultinio kubelio, aš nieko nevartojau, nes žinau, kad valgymas sukels alkį.
  5. Mėgautis. Iškrova yra dvasinės ramybės ir susitelkimo metas. Aš nemažai ilsėjausi, anksti ėjau miegoti (beje, miegojau labai gerai!).
  6. Nutraukti iškrovą palengva, bet super procedūrų ar ceremonijų aš netaikiau. Tikrai daug kur rašo apie 10 žingsnių programą, kaip išeiti iš iškrovos, bet aš nesureikšminau, ir rėmiausi sveiku protu ir tiesiog pradėjau nuo lengvos sriubytės ir stebėjau savijautą.

BONUS patarimas. Pats svarbiausias. Niekam nepasakokite, kad darote iškrovą (bent jau tiem, kam nebūtina žinoti), nes atsakas gali būti net ir agresyvus (šypsausi). Ne visiem suprasti, ir ne visiem ir reikia suprasti ar pritarti, tačiau tikrai ne visiem užtenka proto nepiršti savo nuomonės, kad ‘tu gi numirsi’, ‘to gi nereikia’, ‘čia gi nesveika’ ir taip toliau. Negatyvo per iškrovą tikrai nereikia 😉

Mitai apie iškrovas (badavimą)

  1. Iškrova lėtina medžiagų apykaitą. NE. Kai badaujame, organizmas pusryčiauja, pietauja, vakarieniauja ir užkandžiauja iš mūsų “meilės rankenelių” ir kitų minkštų vietų, tad gauna tiek. kiek jam reikia.
  2. Per iškrovą organizmas negauna visų reikiamų mikroelementų ir t.t. NE. Per keletą dienų tikrai visko pakaks, nebent yra žinomas stygius ar ligos. Jei turite ligų, iškrovauti reiktų tik su gydytojo priežiūra.
  3. Per iškrova netenkame raumenų. NE. Per iškrova, aišku, ir neužsiauginame raumenų, bet mityba raumenų nei augina, nei naikina, nebent yra tikrąją to žodžio prasme BADAVIMAS. Man labai patiko Dr. Jason Fung paaiškinimas, kad raumenis auginame salėje, o riebalus deginame virtuvėje. Ir tuo pačiu nustoję sportuoti, neužsiauginsime riebalo, o nustoję valgyti nesunaikinsime raumens. Jei šis mitas būtų teisingas, tai aš jau seniai būčiau be raumenų. Ką jau kalbėti apie tuos, kurie iškrovas daro dažnai ir po daug…Pagalvokite patys.
  4. Per iškrovą mirsiu. Nu irgi NE. Organizmas greit pripranta, ir, pažadu, alkis yra mažiausia problema. Čia (bent jau man) buvo didžiausias dialogas su savimi, kad neprarasčiau krypties, motyacijos ir nevalgyčiau vien iš įpročio. Čia kaip meditacija, nemedituojant.
  5. Per iškrovą numesiu labai daug svorio. NE. Na, aš nesisvėriau, nes nematau tame prasmės (aš turiu tikslą numesti riebalinį sluoksnį šiuo metu, bet nesisveriu, nes, mano manymu, tai labai nepadeda). Per iškrovą, žinoma, nukris kažkiek svorio, bet ne riebalų. Na, ne iš karto. Dažniausiai svoris, kuris nukrenta, yra vanduo. Kas irgi yra gerai, bet svertis ir džiaugtis nėra prasmės, nes tuoj pat sugrįš tas svoris. Bet iš esmės per savaitę didelių riebalinio sluoksnio sumažėjimų tikėtis negalime, tačiau tai paklos kelią tolimesnėms pastangoms. Na ir pagalvokite, penkias dienas jūsų kūnas maitinosi vien jūsų riebalais, tai šioks toks pokytis į gerą tikrai turėtų būti. Tik nereikia tikėtis, kad tai ant kūno pasimatys iš karto. Man pasijuto šioks toks palengvėjimas, o toliau tęsiu su keto ir trumpesnėmis iškrovomis.

Tai tokios mano patirtys ir mintys. Labai įdomu, ar irgi bandėte ar galvojate bandyti kažką panašaus. Pasidalinkite mintimis!

Jūsų,

Stirnaitė

Šiame straipsnyje esančios įžvalgos yra paremtos mano pačios patyrimais ir domėjimusi sveika mityba. Tai nėra medicininis ar mokslinis straipsnis. Aš nesu daktarė ar dietologė, tad čia esanti informacija neturėtų būti naudojama sveikatos gerinimui.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *